Feb. 6, 2026
Mano pirma kalba buvo anglų kalba. Pradėjau jos pagrindinėje mokykloje, kai man aštuoneri metai. Ketvirtėje klasėje, jūsų mokytojas buvo visai dvikalbis. Jis dažnai pasakydavo jums istorijas apie keliones ir gyvenimą užsienyje. Buvo gyvenęs Londone, Saudi Arabijoje, JAV'ose... Tą laiką Prancūzijoje mažai pagrindinių mokyklų siūlydavo anglų kalbos reguliarias pamokas. Aš buvau laimingas!
My first language is English. I started it in elementary school, when I was eight. In 4th grade, our teacher was fully bilingual. He would often tell us stories about his trips and life abroad. He had lived in London, Saudi Arabia, the US... At that time, it was rare for a French school to offer regular English lessons. I was lucky!
Mano pirma kalba
Pradėjau joą mokytis pagrindinėje mokykloje, kai man buvo aštuoneri metai.
Sakinys suprantamas, bet forma nėra natūrali. Kai kalbame apie praeitį, reikia sakyti „kai man buvo aštuoneri metai“, o ne „kai man aštuoneri metai“.
Be to, reikia „ją mokytis“, nes „pradėti“ reikalauja galininko.
Ketvirtėoje klasėje, jūsųmusu mokytojas buvo visai dvikalbis.
„mūsų mokytojas“, nes kalbate apie savo klasę.
Jis dažnai pasakydavo jmums istorijas apie keliones ir gyvenimą užsienyje.
Čia reikia „mums“, ne „jums“, nes kalbama apie save ir savo klasę.
„Jums“ būtų vartojama, jei kalbėtumėte apie kitus žmones.
BJisai buvo gyvenęs Londone, Saudi Arabijoje, JAV'ose...
Reikia pridėti „jis“, nes kitaip neaišku, apie ką kalbama.
Lietuvių kalboje sakinyje paprastai turi būti veiksnys.
Tą laikąuo metu Prancūzijoje mažainedaug pagrindinių mokyklų siūlydavo anglų kalbos reguliariaė reguliarias anglų kalbos pamokas.
Aš buvau laimingas!
Čia viskas ok!
Feedback
Labai gerai! Sakinių prasmė aiški, tik kai kur sakiniai skamba šiek tiek nenatūraliai. Toliau praktikuokites laikus ir sakinio struktūrą.
|
Mano pirma kalba This sentence has been marked as perfect! |
|
Mano pirma kalba buvo anglų kalba. |
|
Pradėjau jos pagrindinėje mokykloje, kai man aštuoneri metai. Pradėjau j Sakinys suprantamas, bet forma nėra natūrali. Kai kalbame apie praeitį, reikia sakyti „kai man buvo aštuoneri metai“, o ne „kai man aštuoneri metai“. Be to, reikia „ją mokytis“, nes „pradėti“ reikalauja galininko. |
|
Ketvirtėje klasėje, jūsų mokytojas buvo visai dvikalbis. Ketvirt „mūsų mokytojas“, nes kalbate apie savo klasę. |
|
Jis dažnai pasakydavo jums istorijas apie keliones ir gyvenimą užsienyje. Jis dažnai pasakydavo Čia reikia „mums“, ne „jums“, nes kalbama apie save ir savo klasę. „Jums“ būtų vartojama, jei kalbėtumėte apie kitus žmones. |
|
Buvo gyvenęs Londone, Saudi Arabijoje, JAV'ose...
Reikia pridėti „jis“, nes kitaip neaišku, apie ką kalbama. Lietuvių kalboje sakinyje paprastai turi būti veiksnys. |
|
Tą laiką Prancūzijoje mažai pagrindinių mokyklų siūlydavo anglų kalbos reguliarias pamokas. T |
|
Aš buvau laimingas! Aš buvau laimingas! Čia viskas ok! |
You need LangCorrect Premium to access this feature.
Go Premium